Suklupau ant kieto molžemio prie kelio, ant birios smiltelės suklupau... Vis klumpu, keliuosi ir keliauju - vargana, bedalė, išvaryta iš gimtų namų. O dangus - vaiskus, virš ežero gelmės pakibęs, žemė supasi išplaukiančių javų lauke... Kas pasakė, jog esu benamė? Aš tiktai apsvaigusi nuo pienių vyno, nuo žolynų kvapo, saulės bučinių, aistringų ir karštų.