Ir vėlei pamėkliškai žiūri
Bespalvis paveikslas nuo sienos –
Lyg elgetos slenka nuščiuvę,
Lyg gnomas kvatoja ant scenos.
Pro žlimbančią vakaro akį
Keisti vaizdinai šlitinėja.
Tau sielą lyg vagys iškratę,
Išbėga į raudantį vėją.
Palieki lyg tyruos dervišas,
Suklupęs prieš ryto miražą.
Kažkas auksą tau kiša,
O tau vis maža ir maža...
Vis maža – be garso šauki.
Dykynėje balsas užkimo...
Nakčia ranka, nematytai sunki,
Įrašo: nebus tau, žmogau, atleidimo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-09 16:53:25
Geras.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-09 16:46:09
Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-09 14:27:00
...labai geras darbas...į dešimtuką...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-09 14:12:35
Puikūs vaizdiniai. O atleidimo tokiems ir nereikia. Bet miega jie ramiai :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-05-09 11:05:56
Nesibaigianti Aukso veršio tema. Ačiū už teisingą nuosprendį.