Paklydimas

Ištirpo jausmai balto sniego pusny
Ir tik pyktis paliko dar kažkur pakely.
Saulė leidos raudona, kai Tave dar mačiau,
Eglių šakos užgožė Tavo šypsnį, tačiau...

...ištirpai tamsoje neištarus „sudie“...
Šaltas vėjas tik glostė mano veidą, tik tiek.
Aš dar laukiau lig ryto, vis dar laukiau dienos.
Baltos snaigės tik krito, neberasiu namų.

Aš ieškojau to tako, kur Tu išėjai,
Medžių šakos klegėjo: „Vaikinuk, paklydai?“
Frisquet nuit

2010-05-08 11:13:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-05-09 16:41:17

Vai. Pabaiga visai 'popsiška' išėjo. Kažkaip kaip televizinė čiastuškė suskambėjo. Galbūt viskas dėl tikslaus rimo, bet nesinori, kad dėl jo aukotumėte mintį.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-08 14:12:26

Jausmai... Ir daug nevilties. Karčios nevilties.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-05-08 12:24:38

...neviltis praradusio, noras susigrąžinti, liūdnas kalbėjimas tarp jausmo ir skausmingo praradimo...puiku...

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-05-08 11:38:51

labai jausmai, jausmai ir niekas daugiau, tik jausmai...