Ištirpo jausmai balto sniego pusny
Ir tik pyktis paliko dar kažkur pakely.
Saulė leidos raudona, kai Tave dar mačiau,
Eglių šakos užgožė Tavo šypsnį, tačiau...

...ištirpai tamsoje neištarus „sudie“...
Šaltas vėjas tik glostė mano veidą, tik tiek.
Aš dar laukiau lig ryto, vis dar laukiau dienos.
Baltos snaigės tik krito, neberasiu namų.

Aš ieškojau to tako, kur Tu išėjai,
Medžių šakos klegėjo: „Vaikinuk, paklydai?“