Džiaugiuosi, kad tave jau pradedu pamiršti,
Net visiškai nebegalvot apie tave galiu.
Ir likusi viena, mielasis, kažkodėl nemirštu,
Nestingstu akmeniu, netirpstu varvekliu.
Norėjau tau gyvenimą padovanoti,
Tačiau, ko gero, pasirodžiau per prasta.
O gal tiesiog bijojai įsipareigoti,
Žinojai, kad mylėt - yra sunki našta.
Manai, - esi gyvenime jau viską matęs,
Tačiau lazda dažnai apsisuka kitu galu.
Ateis diena, kada suprasi, ką praradęs,
Bet jau susigrąžint mane bus per vėlu.
Liepa
2010-05-06 16:03:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-07 12:32:40
Ačiū už supratimą...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-06 20:55:10
Mane iš tiesų nervina tokie komentarai /asmeniška/. Juk neretai eilės ir gimsta iš tų asmeniškumų. Juk daug žymių poetų rašė eiles kažkam, o po to tos eilės tapo klasika. Gražios eilės, nuoširdžios.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-06 19:52:56
matyt nelemta...dažnokai pasitaikančią situaciją aprašėt :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-06 17:42:39
...jausmų, jausmų kupinas, nuoširdus darbas...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-06 17:31:04
kažkoks asmeniškas, prasmingiau nieko nėr, kaip tik melodingas sklandus eiliavimas. (tolima poezijai.)
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-06 16:28:59
Liepa, tai - gyvenimiški jausmai, laikas krauti žiedus :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-05-06 16:28:11
tai jūsų nuogi jausmai... deja išsisikyrimas taip pat reikalingas