Išsižadėk dabar - kol neriša mus aistros,
Kol viltys siuvas gedulo rūbus,
Kol tebejaučiam geismo skonį aitrų,
Kol mūsų valioj, koks rytojus bus.
Bus per vėlu gesinti žvilgsnio liepsną,
Kai kraujy šėls pavasario sula,
Kai už pagundą alpią kūnams susiliesti
Aukoti būsim gebantys bet ką.
Tegul išlieka pagarbus atstumas,
Gal kiek dviprasmiškas - per ištiestas rankas.
Aš neverkšlensiu, kad mane atstūmei,
O pasidžiaugsiu - nedrįsai prakąst.
Išsižadėk manęs vardan tyrų svajonių -
Juk vardą nuograužos sau pelno patys žmonės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-06 20:45:23
Konkrečiai :) ir labai įtaigiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-06 20:18:54
geras :)...tvirta pozicija :)...taip ir laikosi keturi kampai :)...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-06 19:25:50
Patiko visas... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-06 15:12:06
Žoskas paskutinis stulpelis.
Plius 9.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-05-06 14:41:16
Labai patiko, stipru...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-06 14:32:24
Oho kaip stipriai pasakyta ir draminio (ne lyrinio) herojaus nuspręsta.
Mes dažnai būnam ties riba, ties apsisprendimu, tik tokį sprendimą priima STIPRIAUSIEJI.
IR PASKELBIA :)