Išsižadėk dabar - kol neriša mus aistros,
Kol viltys siuvas gedulo rūbus,
Kol tebejaučiam geismo skonį aitrų,
Kol mūsų valioj, koks rytojus bus.

Bus per vėlu gesinti žvilgsnio liepsną,
Kai kraujy šėls pavasario sula,
Kai už  pagundą alpią kūnams susiliesti
Aukoti būsim gebantys bet ką.

Tegul išlieka pagarbus atstumas,
Gal kiek dviprasmiškas - per ištiestas rankas.
Aš neverkšlensiu, kad mane atstūmei,
O pasidžiaugsiu - nedrįsai prakąst.

Išsižadėk manęs vardan tyrų svajonių -
Juk vardą nuograužos sau pelno patys žmonės.