Santrauka:
Prikrito paukščių lyg obuolių sode –
Prikrito paukščių lyg obuolių sode –
O kambary prisnigo pilnos kertės miego,
Aušras iš palovių veju širdim,
Sudrėko akys, išplyšo žodžių stygos.
Man duota nepėduoto kelio jaunatis
Ir sąnariais negrįstas tako plotis.
Keliuosi ir einu, kai kūlgrinda klaidi
Mane diržu plačiu apjuosia.
Taip nokstu akylai liepsnojant rytui –
Lupi krituolius tu lyg mano odą,
Prinokęs savimi nukrisiu nuogas,
Pakelki, jei gali išbristi gruodą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2006-03-21 20:36:23
Sujaudino.
Vartotojas (-a): aviža
Sukurta: 2006-03-20 21:09:04
Šį reikia atsargiai skaityti, kitaip pasimeta ir išnyksta. Jautrus eilius, gražus :)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-20 11:59:32
pilnas kertės > pilnos kertės
akys ,išplyšo - kablelis daug kur taip, per tarpą, o be to dar ir ne visur teisingai skiriama kableliu; ir taško ir brūkšnio taip pat atstumai negeri - sutvarkysiu ir tarpus ir klaidingą skyrybą, bet ateity prašysiu, kad pasistengtų autorius:)
Eilėraštis neblogas, bet forma jo "sumakaluota", t. y. nevienodai ritmas išlaikomas, o ir rimavimas - tai rimuojama, tai ne.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-03-20 10:11:34
Prikrito rudens į sapnus?:)))
Artimas man:)