Žiedų karalija

Sudyla sparnai nuo skubėjimo,
ir kojos, lyg skulptoriaus molis,
pakelti vienái jau per sunkios,
tad išskleidžiu sielą
prieš pirmąjį sutiktą
grožį pasaulio keistumo –
devynias aušras alpsta mintys
ir į įsčias pavasario gula,
kad užgimčiau žydėjimu
pumpuruos,
kur gyvenimai bunda –
žįsti pieną baltų debesų,
krist lietum į prinokusią žolę,
ir klausytis tyliai,
medumi suvilgius lūpas,
kaip dangus užsimerkia,
laumžirgių karuselėse
vėją įsupęs...
MoneLi

2010-05-05 20:47:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): svetimaD

Sukurta: 2010-05-06 00:01:18

nepaprastai gaivu....patiko

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-05-05 23:25:30

Kokie kvapai užgimusio žydėjimo.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-05-05 21:57:56

sužavėjo, pakerėjo, užėmė :)

Anonimas

Sukurta: 2010-05-05 21:49:00

nuostabus eilėraštis...

Anonimas

Sukurta: 2010-05-05 21:39:46

Prinokę vaizdiniai. Gražu, vaisku ir miela:-)