Aš paleidau it strėlę iš lanko,
Subertus kaip kine tris žodžius.
Kojas kirto, o skruostai pabalto,
Taip norėjos prasmegt į kapus.
Žodis \'\'AŠ\'\' buvo greitas ir tvirtas,
Nuskambėjo ore lyg varpai.
Kraujas venose tapo kaip girtas,
Sruvo kūne , tai greit , tai lėtai...
Kitą žodį sunku buvo tarti,
Juk įpintas jame Tu esi,
Pauzė ilgo, gerklėj seilės karto,
Naidėjo \'\'Tave\'\' liūdesį.
Kas dabar? Kaip gražiau viską baigti?
Kaip kvailė stoviu prieš , ir tyliu.
Nors žandai ėmė velniškai kaisti,
Aš išdrįsau sušukti \'\'MYLIU\'\'.
koste
2010-05-05 13:12:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-12-23 23:22:48
pirmas posmas geriausias,
prieš kablelį nereikia tarpo,
NUaidėjo,
liūdesį, kaip suprantu turi būti liūdesY,
žandai >> skruostai
per daug tradicinė ritmika.
Vartotojas (-a): koste
Sukurta: 2010-05-05 21:26:07
Irtia Asmat - suprantu kad cukrus prie lasiniu netinka;]
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-05 20:26:31
Nedrąsiai. :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-05 19:19:23
Pirmą kartą iš tiesų sunku tai ištarti, vėliau - paprasčiau, tik ar taip pat nuoširdžiai?...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-05-05 16:23:08
ai,sunku būna tik pirmą kartą...
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-05 16:16:13
Brrr... Ne poezija. Ir, vajėzustumarija, kaip saldu. Einu lašinių pasiieškoti...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-05 14:32:41
Ir gerai padarei... puikus prisipažinimas - dar nuostabesnės šios eilės :)