Aš paleidau it strėlę iš lanko,
Subertus kaip kine tris žodžius.
Kojas kirto, o skruostai pabalto,
Taip norėjos prasmegt į kapus.

Žodis \'\'AŠ\'\' buvo greitas ir tvirtas,
Nuskambėjo ore lyg varpai.
Kraujas venose tapo kaip girtas,
Sruvo kūne , tai greit , tai lėtai...

Kitą žodį sunku buvo tarti,
Juk įpintas jame Tu esi,
Pauzė ilgo, gerklėj seilės karto,
Naidėjo  \'\'Tave\'\' liūdesį.

Kas dabar? Kaip gražiau viską baigti?
Kaip kvailė stoviu prieš , ir tyliu.
Nors žandai ėmė velniškai kaisti,
Aš išdrįsau sušukti \'\'MYLIU\'\'.