Santrauka:
Eilėraštis šiam paveikslui
Maitins mūsų protus šinšila--
Ir niekam daugiau nevalia,
Teverda pasaulis, tesvyla--
Su tramdoma skraiste šalia
Ugnikalnio gera gulėti,
Iš kubilo srėbus šinšilos--
Sapnai net sukrito į rėtį,
O mintys pelkėja negilios
Po užraktu kieto metalo--
Spyna kaip nuo atomo bombos,
Pajuodo dangus ir atšalo
Tikėjimo katakombos--
Maitins mūsų protus šinšila...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-06 07:58:47
Antras posmas kiek suveltas atrodo.