Maitins mūsų protus šinšila--
Ir niekam daugiau nevalia,
Teverda pasaulis, tesvyla--
Su tramdoma skraiste šalia

Ugnikalnio gera gulėti,
Iš kubilo srėbus šinšilos--
Sapnai net sukrito į rėtį,
O mintys pelkėja negilios

Po užraktu kieto metalo--
Spyna kaip nuo atomo bombos,
Pajuodo dangus ir atšalo
Tikėjimo katakombos--

Maitins mūsų protus šinšila...