Rasos lašeliai tirpdo skurdą

Šiandien mokykloje vaikai ant laiptų mėtė centus. Mokiniai apsimesdami, kad jų nemato, praeidavo pro šalį nė nežvilgtelėdami, tik Rasa pamačiusi puolė rinkti šiuos ir tvirtai suspausti saujelėje, kad nei vieno cento kraštelis nesiveržtų į laisvę.
- Cha cha! Vargšę radom. - vaikai ėmė juoktis ir garsiai šūkauti pašaipius žodžius.
- Jūs pinigus mėtote ar negaila? Tėvai juk sunkiai dirbo..
- O tau neuždirba? Še, ateik duosim saują baltų centų, negaila ubagams! - net kosėdami vaikinai susigriebia už pilvų leipo iš juoko, praeidami mokiniai stodavo pasiklausyti, širdį paskaudus. - Neįdomu į rankas tau skatikus duoti. Mes mėtysim, o tu gaudyk. Cha cha!

- Rasele, kam tu rinkai tuos centus?
- Sese,o gal ant duonos mamai kada truks, ką gali žinoti. - mažylė gūžtelėjo pečiais.
- pasidėk juos kur nors, kad niekas nerastų, galėsi pataupyt, gal kažkas išeis.
- O žinai, aš nenorėčiau didelių namų, nes tada turėčiau savo kambarį, savo lovą ir mes negalėtumėme miegoti kartu... _ Rasa šyptelėjo ir jos skruostuose išryškėjo duobutės. Ji susirado po patalais Rūtos ranką ir ją suspaudė.
- Nesižemink daugiau prieš kitus. Mes ne elgetos. Niekada neprašėme išmaldos, mes pinigus užsidirbam dirbdami, savomis rankomis juos užsidirba, mums jie nekrenta iš dangaus, nes mums to nereikia.
- Gerai. Papasakok ką nors, kad užmigčiau.
- Žinai tokią mergaitę Raselę? Ji mano sesė, jei aštuoneri.
- Su puse!
- Ak, taip. Raselei aštuoneri su puse. Ji turi tėtį, mamą, brolį ir mane, sesę. Ją jie labai myli, o ji myli juos ir visai ne dėl saldainių, kurių jai niekas, deja, bet neperka, bet dėl didelės meilė.
- Šiandien Petras vėl grįžo iš to ūkininko labai jau linksmas, tik man tai jau nepatinka, nes per tą linksmumą kaktą į krosnies kampą trinktelėjo. Vai koks gumbas išdygo... O ir mama ant jo keistai bumbėjo. Bet brolis svarbu darbą turi. - Rasos balsas buvo nemažai sunerimęs, - Nesuprantu, kodėl mergaitės paklaususios kur pirkau šitą palaidinę, nebebendrauja su manimi. Ar todėl, kad pasakiau, jog iš devėtų drabužiu parduotuvės? Užtat Aurytė kalbasi ir bendrauja. Jai tėvai sakė, kad aš gera mergaitė ir man tokios draugės kaip ji - reikalingos.
- Rasele, mes tokie maži.. Tik siela mūsų kaip karys. Rankoje turintis teptuką ir piešiantis. Viską ką jaučia, mato, girdi, viską piešiantis. Manau jis paveikslą pavadins ,,Likimas\'\'. Jis žavus, nes niekur neslepia baltos vėliavos, nes nėra tas, kuris žada pasiduoti, tad jos neturi, taip kaip neturi ginklų ar skydų. Tik teptuką ir dar saują grūdų, kad galėtų praeidamas palikti daigų kelią.  Reikia melsti Dievo, kad lytų lietus, reikia mylėti visus, kad žemė sušiltų, reikia sunkiai dirbti, kad piktžolės neaugtų.
- Aš žinau kur dėsiu tuos centukus, - pertraukė sesę mergaitė -Aš juos bažnyčioj į aukų dėžutę įmesiu, kad Dievulis ant tų vaikų nepyktų, kad jų tėvams sveikatos duotų, reikia juk tuos pinigus vėl uždirbti, o mums - lietaus ir meilės.
- Gerai saulyte. Dabar miegok.
- Apkabink mane, aš niekada nebijojau neturėti pinigų, ne. Aš visada bijojau neturėti artimųjų, būti vieniša. Pinigai neužpildo vienatvės, ją užpildo meilė.
Eile Tyla

2010-05-04 22:18:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-05-05 16:26:00

Dieve, kaip paprastai ir nuoširdžiai. Tikrai žaviuosi.
Beje, apie baltus centus... Išties mokyklose jų daug mėtosi.
Atidžiau redaguoti reikėtų, klaidelės net gerame tekste nemaloniai nuteikia.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-05-04 23:57:26

lietum suminėjo klaideles, atsižvelkit į jas.

Taip, skyrybą ir stilių reikia tobulinti. To išmokstama. Bet štai tema man patiko. Tik keista, kad aštuonmetė mergaitė taip vaikiškai kalba. Juolab, kad skurdžiose šeimose augantys vaikai daug greičiau "išauga" vaikiškumą nei įprastai. Ir dialogai kai kur manęs neįtikino. Taip jau saldžiai kalbama, galėčiau pasakyti - kaip iš knygos. Trūksta realistiškumo. Bet nepaisant to tekstas turi pamatą. Tereikia sutvarkyti skyrybą bei stilių.

Vartotojas (-a): lietum

Sukurta: 2010-05-04 23:42:52

“Mokiniai apsimesdami, kad jų nemato, praeidavo pro šalį nė nežvilgtelėdami, tik Rasa pamačiusi puolė rinkti šiuos ir tvirtai suspausti saujelėje, kad nei vieno cento kraštelis nesiveržtų į laisvę.” – viename sakinyje ir skyrybos klaidos ir laikų nesuderinimas. Taisyti būtų galima taip „Mokiniai apsimetė, kad jų niekas nemato, praėjo pro šalį nė nežvilgtelėdami. Rasa pamačiusi (ką pamačiusi? Reikėtų parašyti) puolė rinkti pinigus ir tvirtai spausti saujelėje, kad nė vienas centas nenuriedėtų“. Manau, kad to „nesiveržtų į laivę“ visai nereikia, nes pinigai mėgsta būti skaičiuojami, o ne laisvai mėtytis:)
„Še, ateik duosim saują baltų centų, negaila ubagams!” – čia reiktų išbraukti arba “še” arba “ateik” nes kartu jie nedera. Ir dar gale apkeisčiau žodžius vietomis.
“- pasidėk juos kur nors, kad niekas nerastų, galėsi pataupyt, gal kažkas išeis” Pirmiausia P didžioji turėtų būti. O pabaigoje geriau rašyti ne “kažkas”, o iš viso pakeisti į “gal vėliau ką nors nusipirksi” ar pan.
“Niekada neprašėme išmaldos, mes pinigus užsidirbam dirbdami, savomis rankomis juos užsidirba, mums jie nekrenta iš dangaus, nes mums to nereikia.” – va čia iš viso makalionė sakinyje. Keisčiau į tokį “ Niekada neprašėme išmaldos, nes pinigus užsidirbame savomis rankomis, nes jie ne mana, kad kristų iš dangaus” tikriausiai žinosi, kas yra mana:)
“- Žinai tokią mergaitę Raselę? Ji mano sesė, jei aštuoneri.”- jai aštuoneri ir su skyryba čia negerai. Geriau rašyti taip “Ji – mano sesė. Jai aštuoneri” kartais trumpi sakinukai gelbsti situaciją, jei nežinai kaip tiksliai parašyt su skyryba:)
“Ją jie labai myli, o ji myli juos ir visai ne dėl saldainių, kurių jai niekas, deja, bet neperka, bet dėl didelės meilė.” – čia labai labai daug įvardžių pridėjai, perdozavai:) pataisykim geriau į tokį sakinuką “Šeimos nariai labai myli Raselę, o ji myli juos. Taip yra ne todėl, kad Raselė gauna saldainių, o todėl, kad šeimos nariai labai myli vienas kitą”
“- Šiandien Petras vėl grįžo iš to ūkininko labai jau linksmas, tik man tai jau nepatinka, nes per tą linksmumą kaktą į krosnies kampą trinktelėjo.” – pirmojo jau geriau nenaudok, nes kartojasi du kartus sakinyje:) Apskritai – venk vartoti tą patį žodį viename sakinyje ar greta einančiame.
“O ir mama ant jo keistai bumbėjo” – bumbeti ANT žmogaus neįmanoma. Geriau rašyk paprasčiausiai “O ir mama keistai bumbėjo..”
“Bet brolis svarbu darbą turi.” – negraži sakinio formuluotė. Geriau rašyti taip “ Svarbu, kad nors brolis turi darbą”
“Nesuprantu, kodėl mergaitės paklaususios kur pirkau šitą palaidinę, nebebendrauja su manimi.” – po mergaitės reikia kablelio, nes pažyminys:) ir geriau rašyt “daugiau su manimi nebendrauja”
“Jai tėvai sakė, kad aš gera mergaitė ir man tokios draugės kaip ji - reikalingos.” Labai neaiškus sakinys. Supaprastint reikėtų ir rašyti maždaug taip “Jai tėvai sakė, kad aš gera mergaitė. Tokios draugės kaip ji man labai patinka”
“Tik siela mūsų kaip karys. Rankoje turintis teptuką ir piešiantis.” – geriau abu sakinukus sujunk į vieną:) “Tik siela mūsų kaip karys, turintis rankoje teptuką ir tapantis” su teptuku tapoma, o ne piešiama:)
“Viską ką jaučia, mato, girdi, viską piešiantis.” – painu. Geriau kitaip formuluok “Jis piešia viską, ką jaučia, ką mato irk ą girdi.”
“Manau jis paveikslą pavadins ,,Likimas''.” – Manau yra įterpinys, tad reikia išskirti kableliu.
“''. Jis žavus, nes niekur neslepia baltos vėliavos, nes nėra tas, kuris žada pasiduoti, tad jos neturi, taip kaip neturi ginklų ar skydų. Tik teptuką ir dar saują grūdų, kad galėtų praeidamas palikti daigų kelią. ” - laaabai painus sakinys, geriau skaldyti tokį į mažesnius. Pvz .: “''Jis žavus, nes niekur neslepia baltos vėliavos, nėra tas, kuris žada pasiduoti. Tapytojas, neturintis, tik saują grūdų, kad galėtų praeidama palikti daigų kelią”
“- Apkabink mane, aš niekada nebijojau neturėti pinigų, ne. Aš visada bijojau neturėti artimųjų, būti vieniša. Pinigai neužpildo vienatvės, ją užpildo meilė.” – pabaiga super, tik truputėlį pakoreguočiau stilių “Gali mane apkabinti? Aš visada bijojau netekti artimųjų, būti vieniša. Pinigai neužpildo vienatvės, ją užpildo meilė.”

Šiaip tu labai šaunuolė. Taisiau tekstuką taip atidžiai nes man jis labai patiko. Tema, kurią pasirinkai, jautri ir tu sugebėjai ją atskleisti. Gražiai mintis dėlioji, rašyti tikrai gali, tik reikia padirbėti ties stiliumi ir skyryba. Tuomet viskas bus puiku:) Dar kartelį sakau – esi šaunuolė, o tai, ką parašiau, nėra peikimas, aš tik noriu, kad rašytum geriau, matytum savo klaidas ir tobulėtum:)