Jau niekad nesugrįš jaunystė.
Kitiems čiulbės prieš aušrą paukščiai.
Jau nebeturim teisės klysti,
Jau nepajėgiam siekti aukščio
Tiktai širdis svajonę saugo,
Bet metams bėgant ji vis blanksta,
Tiktai beržai po mano langu
Vis primena tą rytą ankstų,
Kai saulė vos tik patekėjus
Beržų šakom ir lapais žaidė,
Kai mes mylėjom ir tylėjom,
O lūpos vienas kito geidė.
Tik tie beržai po mano langu
Jaunystę nori sugrąžinti,
Tavas akis ir veidą brangų
Bandau iš naujo prisiminti,
Prisiminimai vėl atgyja,
Tačiau širdies jie nebežeidžia.
Jaunystę lietumi nulijo,
O lūpos tavo lūpų geidžia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-05 16:23:06
Pritariu kvintai.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-05 10:47:07
Gal ir negrįš,bet tokia gaivi ilgai gali tęstis...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-04 21:57:31
kokia nesąmonė. bet melodinga. Melodinga nesąmonė. (nesąmonė – tai apie turinio prasmingumą. )
Anonimas
Sukurta: 2010-05-04 21:38:58
Jausminagai. Priminė S. Neries poeziją.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-05-04 21:14:03
laikyki JĄ už rankos...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-04 20:02:51
Nu, gražu. Labai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-04 19:28:24
,,O lūpos tavo lūpų geidžia"...gi taip gražu :)...och