Jau niekad nesugrįš jaunystė.
Kitiems čiulbės prieš aušrą paukščiai.
Jau nebeturim teisės klysti,
Jau nepajėgiam siekti aukščio

Tiktai širdis svajonę saugo,
Bet metams bėgant ji vis blanksta,
Tiktai beržai po mano langu
Vis primena tą rytą ankstų,

Kai saulė vos tik patekėjus
Beržų šakom ir lapais žaidė,
Kai mes mylėjom ir tylėjom,
O lūpos vienas kito geidė.

Tik tie beržai po mano langu
Jaunystę nori sugrąžinti,
Tavas akis ir veidą brangų
Bandau iš naujo prisiminti,

Prisiminimai vėl atgyja,
Tačiau širdies jie nebežeidžia.
Jaunystę lietumi nulijo,
O lūpos tavo lūpų geidžia.