Santrauka:
Ką galiu bepridurti... Mylėkim moteris, jos yra to vertos...
Liepsna iš sužibusių tavo akių
Ir strazdanos žvilgsnio išnyksta bedugnėj,
Aš pažadu tau, o tavim aš tikiu –
Jei brisim per liepsną – sutramdysim ugnį.
Nereikia bijot tos kaitros – neišblės,
Žiūriu, tavo akys, jos kalba taip garsiai.
Ne žodžiai, jausmai erdvėje atsilieps
Ir vinį gyvenimo titnagan kalsim.
Žinau, jau ne kartą žaidei likimu,
Žinau, akmuo kietas, lengvai taip nelūžta.
Bet argi dangus taip aukštai nuo namų?
Juk paukštis kaskart vis susisuka gūžtą.
Nors lengva nebus – vasaros daug ką žadės,
Ir įpročiai mūsų – diena naktį veja...
Bet žodžiai ir žvilgsniai tave palydės,
O nuoskaudos guls į numindžiotą veją.
Prašau, patikėk, mėnesienų daug bus,
Rytai per miglas saulę kels vėl iš naujo.
Juk mūsų pasaulis – viltim lai prabus...
Aš duodu tau viską, paimki bent saują.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-04 21:48:59
Drįstu prieštarauti :) Sakė, kad patinka :)
Vartotojas (-a): Frisquet nuit
Sukurta: 2010-05-04 21:06:10
Labai jau artimas man eiliaus motyvas. Šaunu. Pavydžiu Jums, kaip mokate "valdyti" žodį. "Aš duodu tau viską, paimki bent saują." O jos (moterys) nepaima, o sutrypia. Manau, kad joms nepatinka jausmingi vyrukai.)))
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-04 15:36:39
Mane taip pat pavergė ši eilutė ,,Aš duodu tau viską, paimki bent saują",
bet kita vertus manau, kad pačiam skauda, nes ji nieko nenori ...
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-05-04 14:09:18
Eilėraštis kaip visada pilnas jausmo, ir nors amžino nebūna nieko - aš tikiu meile be išskaičiavimo ir tikrai, dievaži, kartais duoti daug maloniau, negu imti.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-05-04 09:06:57
Paskutinė eilutė - tiesiog puikuma
Anonimas
Sukurta: 2010-05-04 08:44:18
aš irgi pamaniau kaip Cieksas: autoriaus mintys nebūtinai sutampa su lyrinio herojaus mintimis... O kūrinys, kaip visuomet, pavergiantis mūsų sentimentalias "apsiseilėjusias" moteriškas širdis, vis tikinčias, kad jas kažkas gali mylėti be jokio išskaičiavimo...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-05-04 07:28:29
vykusi daina.Jausmas užburiantis.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-04 05:21:16
Nupirko paskutinė eilutė - toks ir yra gyvenimas, paimam bent saują, jei iš viso paimam. Tiek moterys, tiek vyrai - gaunam turtus, o susirenkam trupinius ir galiausiai liekam be nieko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-04 00:54:21
Cieksai, baik... :) Juk tai žodžiai, o kaip žinai, jie gali skirtis nuo tikrovės :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-05-04 00:52:41
taip... atiduodant viską, belieka tikėtis tik saujos
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-04 00:42:06
vien tik pavadinimas pavergia ...tikriausiai visos norėtų būt vadinamos taip...o eilėraštis nepaprastas :)...priderinau net prie savęs...tiktų, jei kas taip kalbėtų :)...labai labai patiko...Jūsų moteris turėtų širdimi džiūgauti ...,,Ne žodžiai, jausmai erdvėje atsilieps"
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-05-04 00:06:03
Aš duodu tau viską, paimki bent saują.
Štai kaip atrodo tikra meilė: duoti ir neegoistiškai tikėtis, kad viskas bus paimta. Be galo švelnu ir gražu.