kol nubundi
ar girdėjai,
kaip kalasi saulė
pro suplyšusį
debesio skverną
kaip po lašą
į regą kapsi
mėnesienos švytuoklė
ryte
ar matei
kaip sutirpsta
ant lūpų
pirmos šalnos
iš vėpučio krašto
ir kaip
kelkraštyje
nuolankiausiai
klūpo
vakar dienų
obuoliai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-02 21:18:51
Pritariu Cieksui :).
"pro suplyšusį
debesio skverną"
Anonimas
Sukurta: 2010-05-02 20:06:12
Pabaiga labai patiko. Taip paprastai, nuoširdžiai...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-05-02 19:38:24
išgirdau, pamačiau ir pajutau
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-05-02 19:26:18
Labai puikiai. Gražūs įvaizdžiai...
Pamėginsiu atsakyti jums į klausimus...
nemačiau, bet girdėjau.
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-02 13:47:15
klūpo
vakar dienų
obuoliai...
kai perskaitai šias nuostabias eiles, norisi pasakyti... ir mačiau ir girdėjau...:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-02 12:53:04
Tiesiog gražu. Paprasta bet ne visai paprastai išdėstyta. Kita vertus, juk mintis čia gilesnė, tad tie vakar dienios obuoliai paprastai būna labai skanūs. Bent jau prisiminimuose...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-05-02 09:19:23
gražūs obuoliai (kelėnai – keliai) bet jų valgyti negalima, jei jie auga kelkraštyje. O jei prie geležinkelio bėgių, tai jau žinok visai negalima, bet ir jaučiasi, ten augalai labai matsnūs.
gražiai surėdytas tekstas. (sklandus)