kol nubundi
ar girdėjai,
kaip kalasi saulė
pro suplyšusį
debesio skverną
kaip po lašą
į regą kapsi
mėnesienos švytuoklė
ryte
ar matei
kaip sutirpsta
ant lūpų
pirmos šalnos
iš vėpučio krašto
ir kaip
kelkraštyje
nuolankiausiai
klūpo
vakar dienų
obuoliai...