Santrauka:
Pavasaris pacvakt per pakaušį cvaktelėjo.
Vieną kartą, kai supos pavasariai
ant beržų surištų virvele,
pabučiavome skruostą tai pasakai,
kuri ryžos įeit nekviesta.
Ir girdėjom, dangus garsiai juokėsi,
išsiskėtęs baltais dantimis
ir įšoko į mėlyną posakį
ir įsmigo tarytum vinis.
Vieną dieną, sekundę ar mėnesį,
vieną kartą mes buvom dievais
ir žiūrėjom į grūdintą piemenį
atvirai atlapotais langais.
aviža
2006-03-18 21:43:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2006-03-19 23:33:51
lai kartojasi tokie pavasariai:)
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2006-03-19 14:14:33
vat kaip čia/
gi išties tikras eilius.
Anonimas
Sukurta: 2006-03-19 03:10:15
man patinka shis kurinys nes kazhkuom primena s.neri
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-03-18 22:09:01
tai va kokia tu, o aš labai kitaip įsivaizdavau...eilius puikiai surėdytas.
Vartotojas (-a): aviža
Sukurta: 2006-03-18 21:46:29
Paskutinis turėtų būti kursyvu parašytas, pražioplinau, pataisykit kas galėsit, ačiū :)