Santrauka:
Šventųjų daug, bet...
O dvasioje taip tuščia
Kaip bažnyčioj be žmonių -
Šventųjų daug,
Bet, regisi, tik išmaldai bereikalingi,
Kai net žegnojiesi už juos...
Taip mano sieloje pelėda ūbia,
Į pasninką patekus netikėtai -
Nereikalingi jai poetai,
Kuomet pasaulis šitoks
Be pelių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-04-30 17:13:36
Būna, būna, būna... bet išgyvename, kažkaip. Matyt, ne visuomet tuščia. Būna ir gražių susitikimų joje, Sieloje... tuo ir gyvi.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-30 05:39:04
Kaip paprastai, tobulai išsakyta nuotaika. Laimei, pelių padermė neišnyko...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-30 01:35:26
ir be pelių, ir be eilų tuščia, bet... be pelėdos būtų TOTAL KOŠMAR!
:D
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-30 00:40:03
Jūsų nuotaiką galima jausti... Tai ne pelės, tai žmonės kartais daro mums tuštumą...
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-04-29 23:27:58
Poetai buvo ir bus reikalingi. Jei ne kitiems, tai patys sau :)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-04-29 23:27:56
tuštybė- net be pelių ir šventieji be dvasios
...va čia tai tuštybė