Liepų medų savy auginau kadais -
Saldi vaikystė suskilusios klumpės.
Šiurkščios nuglostyta drožėjo rankos
Ant kojos basos ieškodavau žemės.

Meilė šokiui lig ryto saulės šviesos,
Kol gaidžių pirmųjų balsai nuskardės.
Vėl ilgas laukimas vakaro vėlaus,
Ramybės, tykštančios iš sapnų versmės.

Tikėjau, bildesy laikas nesustos,
Kaip laikrodis žadins vargdienio namus.
Turėdavau per molį žengti drąsos -
Šlapias kūnas skilimais giliais sudžius.