Ugninis žaibas dangų padalina
Ir žemę drebina pikti griausmai.
Prisėsk arčiau, dar įsipilkim vyno,
Juk laiko turime, - te liejasi jausmai.
Žinau, - nelengvas buvo mūsų kelias,
Nereikalingos tuščios kalbos, paistalai,
Ant tavo veido - rūpesčių dulkelės.
Galbūt mes susitikom per vėlai?
Tačiau jei nori, dar pasikalbėkim,
Tikriausiai geresnės progos nebus.
Už lango - lapkričio šaltieji lietūs,
O širdyse - tik perskeltas dangus.
Liepa
2010-04-28 11:19:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-05 11:50:59
GRAŽU, ARTIMA, :)
TIK GAILA, KAD KVIETIMAS PAKALBĖTI TIK? :(
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-04-29 15:35:38
Kartais likimas išskiria...ir vėl suveda...būna, kad jau ir per vėlai. Ačiū už gražius žodžius.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-28 20:32:10
Belieka nuplauti dulkes.Ir nesiskirti.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-28 17:00:28
Gražu, malonu skaityti.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 15:47:02
"Galbūt mes susitikom per vėlai?" - dažnai taip būna...
O eilius tikrai stiprus :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 15:35:50
Paskutinis posmas stipriausias.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 13:48:42
Nėra žodžio per vėlai, yra tik mūsų pačių pasiruošimas susitikimui.Nuoširdus darbas.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 12:23:20
...tarsi, ilgas tostas dviems. Per vėlai? Man atrodo, kad nebūna per vėlai. Nuoširdus.