Ugninis žaibas dangų padalina
Ir žemę drebina pikti griausmai.
Prisėsk arčiau, dar įsipilkim vyno,
Juk laiko turime, - te liejasi jausmai.

Žinau, - nelengvas buvo mūsų kelias,
Nereikalingos tuščios kalbos, paistalai,
Ant tavo veido - rūpesčių dulkelės.
Galbūt mes susitikom per vėlai?

Tačiau jei nori, dar pasikalbėkim,
Tikriausiai geresnės progos nebus.
Už lango - lapkričio šaltieji lietūs,
O širdyse - tik perskeltas dangus.