Ir atrodo - kaip jūra, kad nieks niekada nesibaigia,
Ir diena po dienos, kaip širdis prie širdies vis dar muša,
Vis stumi savo amžino žvejo sukiužusį laivą,
Ir jau nieko daugiau negirdi, tik tą mūšą.
Ir jau niaukias dangus, ir jau rankos sugrumba nuo vėjo,
Ir atrodo - grimzti, viskas tuo užsibaigia,
Bet akimirkai, būna, staiga pragiedrėja
Ir jauti, kad ne Dievas, bet kitas kažkas
dar suspaudžia tave ir sulaiko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-05-06 18:34:26
Gražu, patiko. :-)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 13:54:39
Ir man atrodo, ir man keistai nuteikia betarpiškas ir, kam jo tiek, ir:)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 13:46:17
bet kitas kažkas - to visai nereikia
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 12:25:39
...patiko.
( be žodžių: tave ir sulaiko)