Parklupus
tarp nesurinktų trofėjų –
suku sau iš minčių pernykščių guolį,
ir nuoskaudas
vilkauogėm išsėju,
neparagavęs – nesuprasi,
miško broli.
Nebekraujuoju –
žaizdos samanoja,
jausmai nutūpę snapą pasikaso,
kai pradedu trūnyti –
stojuosi ant kojų,
vėl pajaučiu, kad
lesa... lesa... lesa...
Juk nesapnuoju,
dar gyva – jaučiu,
gal žaizdos,
laiko tvarstomos,
užgis.
Džiaugsmu žmogus dalijasi net su medžiu,
išgyt – vienatvę renkas
sužeistas žvėris...
Maybe
2010-04-28 01:17:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-07-07 13:55:24
oi...žaizdos samanoja...
taip žaliai pasakei...ir žaviai...
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-04-29 18:46:23
Kas kart skaitau susižavėjusi.Labai gražu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-29 10:33:20
Nuostabi Jūsų kūryba, Maybe :)...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-04-28 15:42:44
Tarp metaforų neužsiglaudžia gyvenimo patirtis, o ji kartais padiktuoja jautriai širdžiai labai tikrų, tačiau skausmingų dalykų.Dėkui už gelmę.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-04-28 15:09:27
Labai labai patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-04-28 10:02:36
Pasiimu, labai jautru
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-28 09:39:12
vienatvę renkas
sužeistas žvėris... - ši mintis, žinoma, ne autorinė, bet visuma iki jos taip jautriai užgauna, kad patiki, išjauti dar kartą... Tikrai nuostabiai.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-04-28 09:09:42
labai nuostabus . labai slandžiai sudėliotas.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 06:41:08
Puikus, Maybe.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-28 05:57:41
Pagavo :) netikėtomis įžvalgomis, tikrumu :)
geeeras ;)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-28 05:30:39
Kančia ir stiprus noras išgyventi.
\kai pradedu trūnyti-
stojuosi ant kojų\.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-28 01:31:15
Labai jautriai, gražiai sudėta, vaizdinga kalba