Per žemę ėjo moteris, išvargusi, paniekinta, nereikalinga. Netyčia ji išgirdo mielą žodį, suspindo akys. Paskui kažkas pasakė: ,,Myliu\". Lyg ant sparnų pakėlė. Pribėgo vaikas, apkabinęs šūktelėjo: ,,Mama!\" Pražydo moteris ir saulėn mažutėlį pakylėjo.
Kapsė
2010-04-27 10:35:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-27 21:43:28
Sakyčiau,viskam savas laikas.Kol nieko neturėjo:draugo,mylinčio žmogaus,vaiko,jautė vienatvę.Juk pražydo,kai tapo reikalinga....
Moteris turi rūpintis kažkuo,kad gerai jaustųsi.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-04-27 21:03:34
Taip, kartais nedaug tereikia...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-27 19:08:47
Gražus augimas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-27 15:49:45
Ne taip dažnai išgirsi mielą žodį jau... Jei tik vaikas girdėtų jį dažniau... užaugęs atsilygintų tuo pačiu...
Sublyksi skaudžios sąsajos užburtame rate, ten, kur moteris paniekinta, gniuždoma. O tiek nedaug, atrodo, ir tereikia moters sparnams - tik mielo žodžio ir pasaulis nušvinta visom prasmėm.
Keli sakiniai, o tiek daug papasakota. Man patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-27 12:21:13
...taip tikriausiai ne tik moteris, bet visi apleistieji reaguoja...reikšmingas, jautrus pastebėjimas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-27 12:08:43
Perkeliu į trumpuosius.
Trūksta iki poezijos.