Per žemę ėjo moteris, išvargusi, paniekinta, nereikalinga. Netyčia ji išgirdo mielą žodį, suspindo akys. Paskui kažkas pasakė: ,,Myliu\". Lyg ant sparnų pakėlė. Pribėgo vaikas, apkabinęs šūktelėjo: ,,Mama!\" Pražydo moteris ir saulėn mažutėlį pakylėjo.