...
Nesu pedantė,
Bet neleisiu, - kad
Kas purvu įsliūkintų
Į širdį...
Ar pašaipų prikrėstų
Pilną klėtį...
Nesu ir idealas,
Bet nenoriu, kad
Kas bukai per dieną
Man burbėtų...
Nesu tikra: bet
Svečią tikrą tik
Pakviesčiau...
Nors pelės jau pabėgę,
Bet pavaišint
Dar kuo turėčiau...
Nesu, esu - bet
Dar tikiu...ir saulę
Su džiaugsmu lydžiu
Nes dar žinau -
Tamsoj gimiau -
Vien dėl šviesos
Galiu nemirti !
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-27 08:44:16
Gražus tikėjimas.Gera širdis.\Nors pelės jau pabėgę\,bet svečiui trupinį rastum. :)
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-26 17:46:10
Kartais, nori nenori ateina pas mumis širdin svečių purvinais batais. Taiklu, artima, suprantama.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-26 15:44:44
Dar tikiu...ir saulę
Su džiaugsmu lydžiu...
Puikus eilius,prasmingas ir gilus...Svarbiausia neprarasti tikėjimo...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-04-26 13:00:47
Pritariu kiekvienam žodžiui...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-04-26 09:59:24
Ai, Laumele, širdies tai tikrai neapasaugosi, nes purvyno labai daug. O svarbiausia, kad jo gal dauigiausia žodžiuose.
Linkiu, kad jie tave aplenktų...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-26 07:58:47
Kiek daug prasmių tik viename posme... Gilios mintys...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-26 06:12:29
Nors pelės jau pabėgę,
Bet paavaišint
Dar kuo turėčiau...
Geram žmogui - visada atrastume, kuo pavaišinti, jei ne kitaip, bent geru žodžiu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-26 04:54:10
Šviesk, Laumele, šviesk, tu tai sigebi :)