Man deganti ranka suspaudė
Iš nežinios užgimusius žodžius.
Pajuodęs kraujas ir juodžemis paraudęs,
Tik balto elgetos žingsnius girdžiu.
Klausysis jie Vivaldžio mandolinų,
Liūdės pamėlusių obels žiedų,
Ištirpę tuoj pakils skraidyti,
Nakties tyloj ant tavo lūpų nusileis.
Ir visą miestą uždengs didžiulis klevo lapas,
Plunksniniai debesys plauks mūsų akyse.
Užtrigę gerklėje jie degs. O mes visi užmigę,
Eilėraščiu užgimsim ir nieko nesakysim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-24 21:57:15
Neištempiama iki pabaigos... trečias posmelis jau visai nusvyruoja (tai rodo ir pailgėjusios eilutės).
Ir visą miestą uždengs didžiulis klevo lapas - čia tai įstabus įvaizdis.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-24 11:06:39
Yra duobučių.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-24 06:07:36
Kai eilėmis užgimsite,tai jau tikrai prabilsite. :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-24 01:43:14
parole parole,...užgimsim ir nieko nesakysim.
:)