Man deganti ranka suspaudė
Iš nežinios užgimusius žodžius.
Pajuodęs kraujas ir juodžemis paraudęs,
Tik balto elgetos žingsnius girdžiu.

Klausysis jie Vivaldžio mandolinų,
Liūdės pamėlusių obels žiedų,
Ištirpę tuoj pakils skraidyti,
Nakties tyloj ant tavo lūpų nusileis.

Ir visą miestą uždengs didžiulis klevo lapas,
Plunksniniai debesys plauks mūsų akyse.
Užtrigę gerklėje jie degs. O mes visi užmigę,
Eilėraščiu užgimsim ir nieko nesakysim.