Ir tylėti sunku, ir tyla atsimerkti neleidžia.
Į vakaro pusnį brendu, o leduoti kraštai patylom...
  - pjausto man veidą.

Šaukt negaliu, nes už garsą tyla pažadėta.
Ištirpęs mėnulis delne man primins tave
ir tą dieną saulėtą.

O sugrįžk, paukšte amžinoji, sugrįžk.
Akimis šviesą nešk, delnais šilumą duok...
Muziką atnešk balsu,
Nes be tavęs pasauly garsų apstu.

Be tavęs, tenais, kur tuštuma.
Kur aš esu.