Santrauka:
O ji tokia juoda, tokia...
Nusibodo. Kaip viskas seniai nusibodo:
Vėl ta saulė, dangus, upės, pievos, miškai,
Netgi gėlės laukuos taip nuobodžiai atrodo
Ir tie žvilgsniai, ir žodžiai, kuriuos man sakai.
Ir laukimas toks keistas – rudenio nuojauta –
Kaip man norisi skristi su lapais žemyn.
Ir išeit, pasitikti neaiškų rytojų,
Ir galbūt nebegrįžt niekada, ir išnykt.
Nebenoriu atgimti – tai buvo ne kartą –
Kai nuplovė šaltiniai pėdas purvinas.
Ir aš žodžių nerinksiu, nes buvo ištarta –
Vinimis jie įsmigo į sienas senas
Laikas ėjo – praėjo, sudužo lyg stiklas.
Vis bandžiau suklijuot – šukės pjaustė rankas.
Upės perbristos visos – liko tik Stiksas.
Gal sudegti įkritus į ugningas bangas?
Nusibodo... Kaip viskas seniai nusibodo.
Išbandžiau aš jau daug ką ir daug ką mačiau.
Ar vaivorykštė pametė atspalvį juodą?
Gal surasti man jį? Pažiūrėt iš arčiau?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-04-22 15:29:31
Ne. Manau šukių klijuoti tikrai neverta. Anksčiau ar vėliau jos vistiek subyrės.
O eilius- silpnumo akimirkos išdava ir ji praeis - nuostabiai geras, puikiai surimuotas.
Žaviuosi jūsų kūryba.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-04-21 18:29:09
dainingas - gražu
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-04-21 16:44:37
Man atrodo, kad kaip tik savo silpnume atrandame stiprybę, kaip gi sužinosi ją, nepabūnant silpnam, ieškančiam užuojautos ir atsparos, atramos, bet pasirodo, kad jos išorėje nėra, ji savo vidujybėje. Juoda ir balta - sielos spalvos, žmoniškumo spalvos, kitos - iš vaivorykštės, dangškos, kuriomis troštame nuspalvinti mirtingojo kelią.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-21 15:49:58
Liūdesys begalinis, bet labai žmoniškas. Manau, ne vienas kartais nori prasmegti ugnikalnio kratery, o kitą dieną, ži0rėk, dar ne visos ,,upės perbristos ir šukes sukllijuoti" nėra taip sunku. Jūs žavite savo originalumu. Tai jau didelis daiktas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-21 15:39:40
Ne,neieškokit atspindžio juodo,tik ryškų šviesų,nuotaikingą,juk pavasaris,daugiau optimizmo.
Eiliukas įsijaustas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-21 15:17:21
Ne, nenuleisiu :) Pasistengsiu. Visada laikiau save optimistu, tokiu mane laiko ir kiti. Bet būna dienų lyg tyčia. Aš tik žmogus su visomis neigiamomis ir teigiamomis sąvybėmis. Tai akimirkos silpnumas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-04-21 15:12:56
Geras receptas juodos nuotaikos išsklaidymui - paieškoti vaivorykštės, nes ji tikrai nudažyta daug linksmesnėm spalvom. Nenuleiskit straubliuko, nes nuotaika keičiasi nuolat.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-21 14:20:20
..gyvenimiškai jautrus...kartais ir vaivorykštė turi juodos...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-21 14:08:53
Ar vaivorykštė pametė atspalvį juodą? ---> už šią eilutę giriu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-21 13:58:51
oi kaip lietau, nereikia vaivorykštei juodos spalvos, o kas turi ateiti : ateis...ir visai nepriklauso nuo mūsų apsisprendimų ir svarstymų...o eilėraštis , kaip ir dažniausia būna, griebiantis už pašaknų :)...labai laukiu knygutės :) visos poezijos vienoj vietoj :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-21 13:34:26
Po nakties visada išaušta rytas...po žiemos ateina pavasaris, po juodo nusivylimo įsižiebia nauja viltis... Kaip viskas nuostabiai įprasminta šiose eilėse... Kaip lietau... Jūs genijus...