Santrauka:
kaip uždumblėjęs vanduo...
Matau –
nusivelki skrandą, ištirpęs šešėlyje –
esi tik vaikas, kadaise parneštas namo,
dabar gi užmirštas kaip kelias per kūlgrindą,
kaip uždumblėjęs vanduo.
Pamiršai –
karklą augindamas tėvas
nupynė šakų tvorą ties vieškeliu,
šaknimis į tave užaugusią,
mintimi misdama suvešės
prie akivarais gundančios
pelkės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-03-18 15:22:26
mintimi misdama suvešės""
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-17 22:48:41
Supratau, kad reikia įdėti naująjį variantą :) Tai taip ir padariau.
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-03-17 20:19:40
Matau –
nusivelki skrandą, ištirpęs šešėlyje –
esi tik vaikas, kadaise parneštas namo,
dabar gi užmirštas kaip kelias per kūlgrindą,
kaip uždumblėjęs vanduo .
Pamiršai –
karklą augindamas tėvas
nupynė šakų tvorą ties vieškeliu,
šaknimis į tave užaugusią,
mintimi mintanti suvešės
prie akivarais gundančios
pelkės...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-17 18:30:58
karklų tvora - kažkokie vaikystės sentimentai iškyla iš rūkų... gražiai rašai, laukime!
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2006-03-17 15:57:04
Kažkodėl man nepatinka žodis šulinyje, geriau skambėtų kokiam "ežere"- (bet tai visai kas kita). Šiaip neblogai susiskaitė ir eiliukas neblogas.
Anonimas
Sukurta: 2006-03-17 14:23:36
Įdomiai,
tik užkliuvo "kelias į kūlgrindą" kartais ne " kelias per kūlgrindą"?
Anonimas
Sukurta: 2006-03-17 11:58:41
Esu šį skaičiusi, bet vėl maloniai per jį perbridau.