Matau –
nusivelki skrandą, ištirpęs šešėlyje –
esi tik vaikas, kadaise parneštas namo,
dabar gi užmirštas kaip kelias per kūlgrindą,
kaip uždumblėjęs vanduo.


Pamiršai –
karklą augindamas tėvas
nupynė šakų tvorą ties vieškeliu,
šaknimis į tave užaugusią,
mintimi misdama suvešės
prie akivarais gundančios
pelkės...