Vasara ateina tada, kai jos visai nesitikime. Kai būname nusipirkę šiltus batus, o šlapias sniegas jau seniai tapęs rutina... Ji atbėga atšuoliuoja, barstydama saulės spindulius ir tuo užglaistydama visa, kas buvo blogai. Taip netikėtai ir Tu atsiradai mano gyvenime, vos spėjus išgyti širdies žaizdoms ir pasiryžus daugiau NIEKADA ten nieko neįsileisti. Bet Tu ir nesiprašei į mano širdies užkaborius, juk aš pati Tave įsileidau, sąmoningai to nesuprasdama!
Žinau, kad vasara prasideda ir baigiasi, bet kaip bus su Tavimi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-21 08:58:31
juk žmonės ir rašo tai, kas jiems reikšminga.. aš tikrai negalėčiau parašyti kažko reikšmingo ne man o kitiems :D manau atsiranda skaitytojų kuriems tai YRA reikšminga :) sėkmės Iri ;)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-04-20 22:15:38
o jei esu žiema- ne man šios abejonės... ir daugelis dienoraščių ne man :-)
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-04-20 20:03:42
Gal kiek per asmeniškas įrašas, autorei daug brangesnis nei bet kuriam kitam skaitytojui... Žmogaus palyginimas su vasara gražus, bet istorija niekuo nenustebino: juk jau seniai aišku, kad gražiausi dalykai nutinka netikėtai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-20 20:01:58
Pradžioje visai gražiai įvedama, pabaigos toje pirmoje pastraipoje per mažai, trūksta svarumo, lieka asmeniška, nors ir kaip tikriausiai labai reikšminga, bet tik sau.