Vasara ateina tada, kai jos visai nesitikime. Kai būname nusipirkę šiltus batus, o šlapias sniegas jau seniai tapęs rutina... Ji atbėga atšuoliuoja, barstydama saulės spindulius ir tuo užglaistydama visa, kas buvo blogai. Taip netikėtai  ir Tu atsiradai mano gyvenime, vos spėjus išgyti širdies žaizdoms ir pasiryžus daugiau NIEKADA ten nieko neįsileisti. Bet Tu ir nesiprašei į mano širdies užkaborius, juk aš pati Tave įsileidau, sąmoningai to nesuprasdama!

Žinau, kad vasara prasideda ir baigiasi, bet kaip bus su Tavimi?