tolstant

ugnis nemoka sudegti –
lietus į debesį sukapsi
kaip natos į smuiką

už sienų ne tavo daiktai
švyti / bijai kad

užmiršti žmonės dar slepia
tave savo dėžutėse
tarp spalvotų popierėlių

tolstant medžių šešėliai
suraižo veidą / galvoji –
o kad taip į save
Puella

2010-04-20 11:39:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-04-20 18:09:30

Savyje. Pabaiga labai patiko.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-04-20 13:31:33

na jei filosofiškai, tai niekas niekur netolsta, o viskas ką jauti ir žinai, kur bebūtum, randasi su tavimi; argi ne?

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2010-04-20 13:15:48

Gražiai - čia, ypač pabaiga.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-04-20 12:54:58

gražu
per save į save:)

Vartotojas (-a): Puella

Sukurta: 2010-04-20 12:08:41

Dėkui. Kas galit, pataisykit \"užmišti\" į \"užmiršti\":)

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 12:06:54

...mintys gilios ir gerai išreikštos. Patiko.
( užmiRšti žmonės - gal? / - to ženklo nereikėtų mano manymu)