tolstant
ugnis nemoka sudegti –
lietus į debesį sukapsi
kaip natos į smuiką
už sienų ne tavo daiktai
švyti / bijai kad
užmiršti žmonės dar slepia
tave savo dėžutėse
tarp spalvotų popierėlių
tolstant medžių šešėliai
suraižo veidą / galvoji –
o kad taip į save