tolstant

ugnis nemoka sudegti –
lietus į debesį sukapsi
kaip natos į smuiką

už sienų ne tavo daiktai
švyti / bijai kad

užmiršti žmonės dar slepia
tave savo dėžutėse
tarp spalvotų popierėlių

tolstant medžių šešėliai
suraižo veidą / galvoji –
o kad taip į save
Puella