Santrauka:
Etiudas „Laisvė“
nieko naujo nebus išskaidrėjus gėla
žvelgia į prarają o ten žiedlapiais
plazda gėlė
nieko naujo nebus atsiveria žemė
užsiveria dangus ir liepsnojantis
krūmas užgęsta
nieko naujo nebus viskas jau buvę
vien nevykusiai tai mes kartojam
kovojant už būvį
nieko naujo nebus kažkam bus
diena paskutinė
pirmutinė eilinė šioje kelionėje
kažkam žūtbūtinė
nieko naujo nebus labiau nuvalkiosiu
žodį
ir stebėsiuos kaip skambėjo vaikystėje
garsus rijau taip godžiai
nieko naujo nebus išėjusio negrąžinsiu
sudūlėję jau širdys tikriausiai veidų jau
nepažinsiu
nieko naujo nebus pasiliejęs mėnulio
sidabras
išbraidžiotos rasos vien vėlyvo rudens
pilki kandeliabrai
nieko naujo nebus ugnis krūtinėje gęsta
dingsta tamsoje taip kruopščiai
pasaulis suręstas
Ražas
2010-04-20 09:22:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-20 23:47:22
bandymas įtikinti save :)...bet juk kiekviena diena kitokia...verčia eilės susimąstyti: ar tikrai?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-20 12:49:50
tas neiko naujo nebus įkyriai skamba ir rėžia ausį
kiekviena išgyventa akimirka yra nauja, ji nauja kiekviena kart iškildama mūsų atmintyje. Viskas visada yra nepakartojama/neatkartojama. visas pasaulis yra tėkmė.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 12:46:01
...toks nostalgiškai žavus pamintijimas...Ilgesys. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 09:38:11
eilės įdomios, nors dvelkia pesimizmu... \"nieko naujo nebus...\" Bet skaitant eiles kyla klausimas \"o gal?\"... juk tai išpažintis sau... taip norisi vilties lašelio...