Aš pamečiau kvailai kažkur save,
Kada viltis nakties bedugnėn krito.
Gal šitaip atsitiko tik sapne,
Save surasiu, vos pragydus rytui?
Kodėl vis klaidžioju viena svetur
Be kelio, mano mintys žalčiu rangos?
Jei tik gali, bent žiburį užkurk
Ir palaikyk, ištiesęs Dievo rankoj.
Gal mano vargšas sapnas pamatys
Boluojančią pro pieno miglą šviesą?
Ką tik pakirdęs saulės spindulys
Nudžiugs, kad pasukau į laimę tiesiai.
Bet ne! Tikrai pasimečiau visai,
Nei garso nėr, anei landžių žaltvyksčių...
Pabudinai, saulut, sugraudinai,
Nesapnavau net džiaugsmo vakarykščio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-04-20 17:55:54
Labai gerai ir subtiliai surimuota. Patiko rėmimasis mitologija.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-20 15:24:07
Yra žaltvykstė ir žaltvykslė... Nežinau, gal ką klystu...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-04-19 22:34:21
Vidinių ieškojimų tema - visuomet aktuali kūryboje. Gražiai surimuota.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-19 21:07:16
liūdnai baigiasi ...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-19 21:04:57
Puiku. Pritariu abiems komentarams .
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-04-19 21:00:01
Jei tik gali, bent žiburį užkurk
Ir palaikyk, ištiesęs Dievo rankoj.
Gražiai pasakyta... /viltis nakties bedugnėn krito /
Anonimas
Sukurta: 2010-04-19 20:56:27
Tikrai vykęs pasimetimas... verta pasimesti, kad tokios eilės gimtų :)