Santrauka:
Apie išsiskyrimus, kurie suartina...
Išėjai, bet
atvirlaiškiais grįždavai,
rašaluotom kojom
įspaudęs žodžius
ilgesingus.
Vėjarodžių snapeliais
baksnodavau dangų,
kad paskolintų akis
į tave pažiūrėti.
Aukštoj žolėj
pražydo grikių sniegas -
tai tavo pažadėta žemė toliuos.
Alsuoja, kvepia,
plaikstos vėjuos,
ir šventvagiškai du vardus
iš žiedlapių pusny dėlioja.
Nutolom žingsniais,
myliom, oro uostais,
bet sielos susivijo
amžinais mazgais.
Kur baigiasi mano liemuo,
o kur prasideda
tavasis
horizontas,
net prisimerkęs niekas neatskirs,
prigesusių dienų vėlyvais vakarais,
kai vyšniomis patvinsta
dangūs - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-01 19:43:16
tiesiog tvindantis artumu- gražūs įvaizdžiai, lengvas. švelnus kalbėjimas. Gražu:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-27 08:53:50
Taip arti prisiglaudė.Nuostabu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-04-20 13:35:38
Gražios mintys labai, švelniai plaukia, vejasi, apsijungia, tiesiog atgaiva skaityti Jūsų kūrinius, visada randu nuostabių vaizdinių, patinka jų erdviškumas. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-04-19 22:19:20
Atradimas Jausmuose!
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-19 22:15:17
kai vyšniomis patvinsta
dangūs - pasakiška pabaiga
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-19 20:39:59
Švelnus ilgesingas artumas. Nuostabus kūrinys. Imu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-19 20:23:31
waje kaip vaizdingai čia išsūpavai artumą... puiku :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-19 20:16:25
vyšniomis patvinsta dangūs
liux
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-04-19 19:58:54
labai
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-04-19 19:55:35
tiesiog užbūrė...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-19 19:52:54
primena D. Razausko lyriką :) talpus kalbėjimas netikėtomis įžvalgomis :)
gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-04-19 19:47:24
Puikiai.