Gyvenom žvaigždėse,
Ramiai ir tyliai.
Laimingi, degančiom širdim.
Nebuvo ten dienų, naktų,
O laikas?
Jo nėra.
Tik begalybė...
Likimas sugalvojo
Išbandyt,
Vėl siųsdamas į Žemę,
Klaidas, kadais darytas,
Ištaisyt...
Susitarėm – mes susitiksim.
Daugiau lai niekas neišskirs.
Kai nusileidom iš žvaigždžių,
(Tik tu anksčiau,
O aš vėliau,)
Neradom sutartų kelių.
Tu praėjai pro šalį
Kartą, du. Aš tiesiai
Nuėjau taku vingiuotu...
Nelauktai praėjus
Vieną vingį, supratau:
Juk aš jau čia buvau.
Prabėgo, lyg šešėlis.
Kas jis? Kur mačiau?
Atsigręžei, pasižiūrėjai.
Nejau tave aš suradau?
Likimas vėlei šypsosi,
Grąžindamas, ką atėmė.
Tiek išgyventa!
Akmens puselės perskeltos,
Lyg jūros bangos,
Rado savo krantą.
Atgal! Namo! Į žvaigždes...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Grėjus
Sukurta: 2010-04-21 09:57:07
Tarsi kino filme \"Kur nuneša sapnai\".
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-20 20:10:59
Nuostabiai gražiai, lyriškai apie dvi puseles...kas žino, kaip viskas surikiuota...galima įvairiai įprasmint mūsų buvimą čia ir dabar :)...man patiko - artima :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-04-19 22:01:51
Įdomi istorija.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-19 08:20:26
sebtimentalu ir girdėta.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-18 18:57:14
Yra gražių vietų, Gražiai pakalbėta, pasvajota.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-18 17:33:59
...žavingas pojūtis.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-04-18 16:51:13
Patiko, tiek daug peno svajonei!