nuodėmės nuogumas bado pėdas
slenku sukruvintais pirštais aš – nusidėjėlė
tą purviną pavasarį kai šaukiausi dievo
prakeikta ir apspjaudyta
sumindyta nuorūka smėlyje
atleisk sutvėrėjau tapau svetima savo kūnui
parsidaviau aistrai lyg judas už saują monetų
nuplausiu tau kojas delnais numyluosiu
tas rėžiantis skausmas bejėgis
bet žodis- ne dulkė
tik balsas kristalo pavidalu
tik gailesčiu apmuštos sienos
nemeskit akmens
aš- nusidėjėlė...
Laima
2010-04-18 12:10:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-19 08:26:36
Gailesčiu apmuštos sienos...
Labai poetiška nusidėjėlė.Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-18 17:36:36
...mes tik teisusis, o tokių su žiburiu nerasi. Patiko.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-18 14:50:03
gražu ir atvira. Ačiū.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-18 12:48:12
Visiems gerai žinoma istorija \"Kas be nuodėmės, meskit į mane akmenį\". Pateikimas išties labai patiko, gražiai suausti žodžiai į nuostabiai kvepiančią drobę.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-18 12:27:14
Manau, niekas nemes akmens, jei Viešpats leis akmenį mesti tik tam, kas be nuodėmės...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-04-18 12:18:15
gan tiesmukai, apnuoginančiai, bet .......... jausmai yra jausmai
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-18 12:13:26
Apmėtys, tikrai apmėtys... Gražus įtaigus kalbėjimas.