nuodėmės nuogumas bado pėdas
slenku sukruvintais pirštais aš – nusidėjėlė
tą purviną pavasarį  kai šaukiausi dievo
prakeikta ir apspjaudyta
sumindyta nuorūka smėlyje
atleisk sutvėrėjau tapau svetima savo kūnui
parsidaviau aistrai lyg judas už saują monetų
nuplausiu tau kojas delnais numyluosiu
tas rėžiantis skausmas bejėgis
bet žodis- ne dulkė
tik balsas kristalo pavidalu
tik gailesčiu apmuštos sienos
nemeskit  akmens
aš- nusidėjėlė...