Nublokšk mane į rūko sutemas
kur tik lytėjimu regėčiau dangų
į šniokščiantį pasaulio sūkurį
mane tikėjimu panerki
kvėpuot plaučius iš jūros duoki
kad nesuplyštų geriant rūką
ir klausą jautrią sielos garsui
kai tobula naktis užklumpa
aš nesiliauju teigt - gyvensiu
kol čiulba kraujas kol rytojus
nematomiem dievam žegnojas
kol plytos tyli miesto gausmą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-04-19 21:43:12
Privertė suklusti. Geras kūrinys, turi energijos.
"pasakulio" taisau į "pasaulio".
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-19 09:56:29
Nėra žodžių,kaip jautru.Tobula.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-18 15:06:13
žolėj visi meldžiasi. Net siela sukluso.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-18 13:01:24
pasakulio > pasaulio.
Graži lyrika. Ne per saldi, bet jausminga.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-04-18 12:59:47
Koks talpumas viename žodyje \"Om\". Gražiai atvėrėte.