Nublokšk mane į rūko sutemas
kur tik lytėjimu regėčiau dangų
į šniokščiantį pasaulio sūkurį
mane tikėjimu panerki

kvėpuot plaučius iš jūros duoki
kad nesuplyštų geriant rūką
ir klausą jautrią sielos garsui
kai tobula naktis užklumpa

aš nesiliauju teigt - gyvensiu
kol čiulba kraujas kol rytojus
nematomiem dievam žegnojas
kol plytos tyli miesto gausmą