mano dangūs paskendę mano žuvys pūke debesies
nardantis laikas ekspresijon sėja ašarų tirpsmą
besimeldžiantys meldai pakrantėn vilties
nuskęstantys žingsniai dabarties amplitudėn
sprogstantis pumpuras kvimpa ir trykštančią sulą
per suardytą žieviškumo esybę geria ištroškęs
geria dangų ir debesis geria smaigstytas
plakantis gyvastį širdies meteoras
atgal per nusruvusį laiko verpetą
subanguoton dvigulbio pievon
pirmyn per iškąstą šuns kaulo votį
kur naktis savo tamsą išliejo be centro
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-19 08:31:59
Įdomu.Meteoras į dvigulbio pievą...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-18 08:28:40
,,...pirmyn per iškąstą šuns kaulo votį\", nes per ją beveik visas mūsų gyvenimas praeina. Šaunu ir vėl išgirst mąslų tylėjimą laukų.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-04-18 00:34:09
mano dangūs paskendę mano žuvys pūke debesies ...
ėch, Žalbuni Cieksai, o tu ir žodžio ir minties meistras esi, spaudžiu dešinę, grožiuosi - dėkui :)