aš žinau, tu esi.
ir lauki manęs.
ir ieškai.
gali būti, kad matėmės.
gatvėje, troleibuse.
kad žiūrėjome vienas kitam į akis.
aš žinau, tu esi.
ypač prieš aušrą, kai nesimiega.
kai skaičiuoju akimirkas iki šviesos.
ir jaučiu tavo judančias lūpas ant kaklo po ausimi.
aš žinau.
bet nejau negali paskubėti?
man taip trūksta tylos, kurią sugeria tavo blakstienos.
na, kodėl taip beprotiškai ilgu tavęs, kai manęs nepažįsti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-15 23:44:29
O man visai neblogas toks mintijimas.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-04-15 23:29:29
... taip gyvenimas virsta poezija
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-15 19:17:40
jei tai asmeninis prasmingas dienoraštinis įrašas, tai asmeniškai rašantysis ir žino, kur jis užsikuodavęs tame įraše prasmingus dalykus, tačiau kaip grožinės literatūros – literatūrinis žanras formate: \"Prasmingas dienoraštinis įrašas\", tai jau tikrai ne.
(na nebent, būtų literatūrinis veikalas, pavyzdžiui romanas, kuriame būtų ir toksai literatūrinio veikėjų, įrašas, tai taip. bet tada jis galėtų būti prasmingu jau ne kaip dienoraštinio įrašo formate, o vystant romaną - jame esantį veiksmą, pagrindinę idėją ir t.t. tokia tokio teksto prasmė būti literatūriniu grožiniu – galėtų būti įmanoma.) bet dabar tai gal stalčinis, lėkštas kažkoksai kažkieno mintijimas. dienoraštuks.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-15 18:57:49
žianua,kaimanęs >> Jums reikia atidžiau rinkti tekstą.
Kaip dienoraščio įrašas - labai geras.