aš žinau, tu esi.
ir lauki manęs.
ir ieškai.
gali būti, kad matėmės.
gatvėje, troleibuse.
kad žiūrėjome vienas kitam į akis.
aš žinau, tu esi.
ypač prieš aušrą, kai nesimiega.
kai skaičiuoju akimirkas iki šviesos.
ir jaučiu tavo judančias lūpas ant kaklo po ausimi.
aš žinau.
bet nejau negali paskubėti?
man taip trūksta tylos, kurią sugeria tavo blakstienos.
na, kodėl taip beprotiškai ilgu tavęs, kai manęs nepažįsti?